- pabumbėti
- 1 pabùmbėti tr. suduoti, sudrožti: Šluota pabùmbėsiu, tai žinosi! Pl. \ bumbėti; pabumbėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pabumbėti — 1 pabumbėti, pàbumba (pabùmba), ėjo intr. kiek bumbėti, murmėti: Tylėk, pabumbė̃s ir nustos Št. bumbėti; apibumbėti; atbumbėti; išbumbėti; nubumbėti; pabumbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pabumbėti — vksm … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apibumbėti — 1 apibumbėti, apìbumba (apibùmba), ėjo tr. apibarti: Pati mane apìbumba Mžš. | refl.: Su tuo seniu apsibumbėjai, i vė gerai Gs. bumbėti; apibumbėti; atbumbėti; išbumbėti; nubumbėti; pabumbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atbumbėti — 1 atbumbėti, àtbumba (atbùmba), ėjo intr. priešais kalbėti, atkirsti: Ji jau papratus barant prieš mane atbumbėti Skr. | refl.: Katrą tik pajudinai (paraginai), tuoj ir atsibumbėjo Gs. bumbėti; apibumbėti; atbumbėti; išbumbėti; nubumbėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
bumbėti — 1 bumbėti, bum̃ba (bùmba), ėjo 1. žr. 1 bambėti: Senis vis bum̃ba ir bum̃ba – jam vis negerai Kt. Ją norėk pabarti, o ji visados bùmba Skr. Pareik namo girtas, tai ir bùmba kokią valandą Smn. Turiu raktelius skambančius, senus tėvelius… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbumbėti — 1 išbumbėti, ìšbumba (išbùmba), ėjo tr. bumbant išsakyti: Kad tik kas kiek negerai, tuoj ir ìšbumba, iššneka Gs. bumbėti; apibumbėti; atbumbėti; išbumbėti; nubumbėti; pabumbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nubumbėti — 1 nubumbėti, nùbumba (nubùmba), ėjo intr. sukalbėti: Tik nubumbėjo po nosim, ir viskas Lp. bumbėti; apibumbėti; atbumbėti; išbumbėti; nubumbėti; pabumbėti … Dictionary of the Lithuanian Language